Didysis saulės
šviesos pakilimas artėja prie aukščiausio savo pakilimo taško, todėl pradėjome švęsti iš žilos senovės atėjusią Rasos šventę. Pasitiksime ilgiausią
metų dieną, kai suaktyvėja visos gerosios jėgos ir tamsa atsitraukia. Rasos
šventė yra Šviesos šventė. Pagerbiame Šviesą, kuri žadina, vysto bei palaiko
Pasaulį ir gyvybę. Tai nuostabiai džiugi šventė, nes šviesių ir tamsių jėgų kovoje Šviesa šią
dieną visiškai dominuoja. Švenčiame Šviesos
triumfo šventę. Dieną, kai gaivališkos
chaoso, griovimo ir visos tamsybių jėgos sutramdytos.
Baltų religiniuose
tikėjimuose ši šviesiųjų jėgų ir tamsiųjų jėgų kova suprantama kaip kūrimo ir
griovimo jėgų kova, tvarkos ir chaoso priešprieša. Ši priešprieša yra labai
sena, stipri ir radikali, kilusi dar pasaulio kūrimo laikais. Nors, pasak
žymaus senovės lietuvių religijos tyrinėtojo G.Beresnevičiaus, Dievas ir
Velnias į tiesioginį konfliktą nesueina, nepaisant tam tikro konfliktiškumo. Abu
jie pirmapradžiai dievai ir tiesiogiai -pakankamai gerai sutariantys, tai
liudija labai archajišką ir labai stiprų Dievo ir Velnio mitologinį, o ir giminišką
artumą. Lietuvių supratime esminė ir
tiesioginė nesantaika yra tarp dievo Perkūno ir Velnio. Galima teigti, kad
Dievas tą darbą tiesiog paveda Perkūnui kaip realus ar nominalus jo valdovas. Perkūnas
-labai galingas dievas, artimos hierarchijos Dievui, beveik jam lygus.
Pasakojama, kad Perkūnas – Dievo paimtas į dangų. Tautosakoje- tai gana dažnas
motyvas: „Senovėje Perkūnas gyveno aukštame neprieinamame kalne. Jis buvo visų
žmonių gerbiamas. Bet kai atsirado velniai, Perkūną Dievas pasišaukė pas save,
liepė jam gaudyti velnius ir pavedė valdyti visą orą“. Pasak G.Beresnevičiaus,
Perkūnas ir Velnias esti priešai ir dėl asmeninio priešiškumo. „Perkūno priešiškumo priežastis – tvarkos,
gėrio saugojimas. Yra užuominų, kad Perkūnas velnius persekioja, norėdamas
nuskaistinti pasaulį, plg: „Perkūnas muša velnius, čystydamas žemę“, „Perkūnas
muša velnius gilyn iš šio pasaulio“. Perkūnas pats yra geras: „Perkūnas žmonėms
daro visuomet tik gera. Velnias priešingai“, Perkūnas muša velnius, nes jie
daro žmonėms pikta: „Perkūnas velnius tranko todėl, kad jie apgaudinėja
žmones“. Šiuose tikėjimuose Perkūną matome kaip tvarkos garantą, kuris velnius
persekioja, norėdamas sunaikinti jų keliamą sumaištį, netvarką; Perkūnas čia
kvalifikuojamas kaip kosminė geroji, Velnias kaip chaoso- matome, kad
priešprieša tarp Perkūno ir Velnio radikali.
Noriu atkreipti
skaitytojų dėmesį, kad šviesių ir tamsių jėgų kova vyksta ne tik išoriniame
pasaulyje, bet ir žmogaus viduje. Negalima palikti tik Perkūnui ar Jėzui
grumtis su tamsybėmis ir galvoti, jog blogis yra tik išorėje ir kituose
žmonėse. Pastebiu, jog žmones pernelyg save sušventina, tarsi jie būtų beveik
dieviško šventumo. Pyksta ant visų ir visko, bet nepastebi savo tamsybių.
Padėtis tokia bloga, kad ne tik kitiems nenori padėti kovoti su šio pasaulio tamsybėmis, bet net
patys nesugeba susilaikyti nuo žalingų sau ir kitiems žmonėms veiksmų. Tik laukia, kad kiti jiems būtų geri ir
šventi. Neverta laukti, kol aplinkiniai atitiks idealus, kai mums patiems
kartais sunku net priartėti prie savo iškeltų idealų. Vidinė kova ne mažiau svarbi negu išorėje
vykstanti tamsiųjų ir šviesiųjų jėgų kova. Net gerokai svarbesnė. Nes didesnis
Šviesos kiekis jūsų viduje keis visą pasaulį į gerąją pusę. Jūs esate svarbūs
ir reikšmingi! Todėl ne tik laukite iš kitų, bet ir patys siekite būti
šviesesniais, geresniais, būti naudingais žmonėms, pasauliui ir šviesioms,geroms,
kuriančioms tvarką ir harmoniją jėgoms.
Sveikinu visus su Šviesos švente!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą