Šviesusis
kunigaikštis kreivų veidrodžių karalystėje pastebėjo gana stiprių teigiamų
pokyčių: prapūtė labai stiprus ir žvarbus tiesos vėjas, kuris tiesiog
sukrečiančiai karalysčių gyventojų esybę perpūtė, nuo kurio jie net prablaivėjo nuo propagandinių
iliuzijų ir pradėjo kitaip, sąmoningiau ir aiškiau, mąstyti. Žinoma, didžiąją
dalį dieninių gyvūnų toliau valdė tamsiųjų jėgų propaganda, tačiau atsirado
nemaža dalis gyventojų, kurie išsivadavo iš šios proto nelaisvės ir, atrodo,
nebegrįš prie šios kvailystės. Šviesusis kunigaikštis nežinojo konkretumų ir
informacijos turinio, todėl buvo sunku tiksliai nustatyti situaciją, tačiau
buvo aišku, kad kalba eina apie prisipažinimus. Suprantama, naivu yra tikėtis
sulaukti nuoširdžių prisipažinimų iš aukščiausių tamsiųjų jėgų valdovų, tačiau
matėsi, kad prisipažinimus atliko gana svarbūs asmenys. Tikrai aukštesni už
tamsos agentus, kažkur netoli tamsiųjų kunigaikščių ir juodųjų magų lygio arba
jų atstovas, kuris žinojo kur kas daugiau ir buvo kur kas svarbesnis(gal netgi
konkrečios srities propagandos veidas), negu eilinis tamsos agentas. Kaip ten
bebūtų, tačiau tokie prisipažinimai buvo naudingi geriesiems gyventojams.
Palaiminti tie tamsiųjų jėgų atstovai, kurie metė juodus darbus, atvirai
prisipažino, viešai išpažino (be nuomonės formavimo ir nepatikimų faktų
skleidimo) savo juodus darbus, labai gailėjosi ir atliko nuoširdžią atgailą.
Tai sektini pavyzdžiai, nes Kūrėjo taip sutvarkyta, kad ant tokių karalystės
gyventojų nusileidžia malonė.
Dėja, karaliams kovose dėl įtakos prisipažinimai neturėjo
esminės įtakos, nes jiems tai buvo daugiau pasiruošimas (sutapimas pasiruošime)
įnirtingam tarpusavio mūšiui ir dalinių perdėstymas, sutelkimas plika akimi
nematomame fronte. Kreivų veidrodžių karalystė buvo idealus ir labai svarbus strategiškai
mūšio laukas, todėl kovos turėjo būti įnirtingos. Nors grėsmingiausiu
paslaptingame mūšio lauke buvo įvardijamas didysis Rytų karalystės Caras,
tačiau didžiausia ir stipriausia jėga, be abejonės, buvo turtingi Vakarų karalysčių
karaliai. Didysis Imperatorius, turėjęs valdančias pozicijas, jų neteko, nes jo
valdiniai pražiopsojo išradingą ir žaviai apgaulingą paslaptingojo Karaliaus
valdinių proveržį. Didžiojo
Imperatoriaus daliniai formaliai buvo labai gausūs, tačiau realiai nemaža dalis
sąmoningai ar apgaulės būdu tarnavo paslaptingam Karaliui. Be to, kovojo
tarpusavyje ar mėgdavo griauti labiau net už Rytų caro valdinius, nes šie
vengdavo tiesioginio ir akivaizdaus karalystės griovimo. Pažymėtinas pagirtinas
paslaptingojo Karaliaus kariuomenės išdėstymas mūšio lauke. Jis turėjo užėmęs
išties geras pozicijas mūšio lauke, jo
armija buvo mobili, lanksti, turinti gerą komunikaciją ir informaciją. Tik jis
vienas mūšio lauke žinojo beveik visą informaciją.
Tuo tarpu kreivų
veidrodžių karalystės karalienė rūpinosi savo valdžios tęstinumu. Ji labai
tiksliai tvarkėsi su karalystę valdančiomis ir engiančiomis grupuotėmis. Ji
gebėjo politinį procesą reguliuoti sau naudinga kryptimi.
Nors tamsiosios
jėgos šviesųjį kunigaikštį buvo uždarę į savotišką kalėjmą, tačiau jo dvasios
nepalaužė. Kita vertus, ir pats kunigaikštis vis labiau domėjosi dvasiniais
dalykais, o už juos reikia mokėti ir izoliacija, vienuma yra viena iš kainos
dedamųjų. Nieko šioje gyvūnų planetoje
nėra veltui. Paprastas dieninis gyvūnas viską nori gauti veltui- bet nieko
nepasiekiama veltui. Didžiausią kainą mokame už savo dvasinio augimo pastangas.
O, šviesusis kunigaikšti,
su tavimi nori bendrauti grožis, geri karalystės gyventojai ir mylinčios
dieninių gyvūnių širdys! Jos kalba sielų balsais. Sunku pasakyti, kodėl jis
buvo abejingas mylinčioms dieninėms gyvūnėms. Turbūt, jam labiau rūpėjo dieviški , patys aukščiausi
dvasiniai dalykai, o gal paprasčiausiai buvo jau gerokai atšalęs...
Gyvenimo pasakos X dalis: http://mindaugaspliauga.blogas.lt/kreivu-veidrodziu-karalysteje-%E2%80%93-noras-sudauzyti-kreivus-veidrodzius-x-792.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą