Tikiu, kad dabartinė ašarų valstybė ras teisingą kelią

    Sveikinu Lietuvą ir visus savo bendrapiliečius su Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Ši data mums yra labai svarbi ir turi gilią simbolinę prasmę. Prieš beveik aštuonis šimtus metų Lietuva buvo suvienyta ir tapo valstybe. Vieninga valstybė sugebėjo atsilaikyti prieš vidinius ir išorinius priešus. Kaip dabar mums trūksta tokios tautos vienybės, visus jungiančios ideologijos ir vertybių!  Žmonėse užgesusi liepsna dėl  dabartinės Lietuvos ateities. Valdančiųjų sluoksniuose – šaltas, negyvas idealizmas.

   Taip atsitiko, nes laiku nebuvo pastebėtos tyliosios grėsmės, kurios ėdė ne vien atskirus sąmoningus šalies patriotus, bet, kas baisiausia,  ir visą šalį. Ko pasekoje buvo išdarkyta bei suklaidinta ne tik paprastų piliečių, bet ir viso tautos elito mąstysena. Pavyzdžiui, viešojoje erdvėje mūsų kalbose girdimos baimės Rusijos ir Lenkijos atžvilgiu yra pernelyg abstrakčios ir išpūstos, o konkrečiuose darbuose politikų baimės yra labai keistos ir smulkmeniškos. Tiesą apgaubiame migla ar užtamsiname. Tai nėra progreso ir kūrybos kelias. Tokia atmosfera valstybėje ir elito mąstysena tik kelia chaosą ir susipriešinimą šalies viduje bei izoliaciją tarptautinėje arenoje.  Nepastebimai šalis ėdama taip, kad visose srityse ima trūkti tiesos ir šviesos.  O be tiesos- nėra stiprybės. Tik kai žmogus pats gyvena tiesoje, sako tiesą, jis tampa stiprus, o jo ištarti žodžiai tampa galingi, veiksmingi,  darbai harmoningi ir neša gėrį  visiems. Tautos gyvenime yra tas pats, nes tai – progreso kelias. Todėl turime grąžinti tiesą į visas valstybės gyvenimo sritis. Tada bus nesunku mąstyti valstybiškai ir neužsiciklinti ties neesminėmis smulkmenomis, o diskusijos viešoje erdvėje įgaus tvirtą pagrindą.   Juk Tiesos ieškome ne tik mes, Tiesa irgi ieško mūsų. Esu tikras, kad ateityje viskas bus gerai ir Lietuva atras teisingą kelią, tuo labiau, kai tamsios nevilties atmosferoje matau ir jaučiu šalies piliečių širdyse vilties žiburius. 

     Šią savaitę Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Tai yra didelis įvykis valdžios ir valstybės gyvenime. Nors šis pirmininkavimas Lietuvai, valstybiškai mąstant,  yra labai ne laiku ir dėl vidinių problemų negalime tuo pasinaudoti, tačiau šalies valdžia, atrodo, stengiasi kaip galima geriau pasirodyti. Sveikintini valdžios norai reklamuoti šalį ir sklandžiai pravesti pirmininkavimą. Tik nesinori, kad šalies reklama virstų ne tiek valstybės, kiek daugiau pačių politikų asmenine reklama ir pataikavimu Europos Sąjungos elitui ar net piliečių nepasitenkinimo šalies viduje slopinimo priežastimi.  Būkime budrūs ir neužmirškime valstybės interesų, jos žmonių.

    Per savo istoriją Lietuva ir jos žmonės išgyveno daug negandų, bet sunkumuose išliko ir gyvuoja iki šiol. Stebėtinas Lietuvos žmonių gajumas ir gyvybingumas. Todėl ir dabartinė ašarų valstybė ras teisingą kelią ir teisingai pasirinks  reikalingus lyderius. Juk viltis ir tiesa stipresnė už niūrią realybę ir keičią ją!

    Linkiu Lietuvai ir jos piliečiams dar daugiau vilties bei tiesos sugrįžimo į visas gyvenimo sferas!